Daug autizmo spektro atvejų ir kitų ypatingai aktyvių,
ir įvairių emocinių traumų paveikti žmonės,
net ir šizofrenai, išgydomi su aiškesniu
plačiai žinomų psichoterapinių teorijų
ir praktikų
suvokimu, suderinimu,
ir suvedimu.
Ką padedantys turi suprasti tai kad mums visiems reikalinga nors vieno žmogaus kuris užjaučia ką aš jaučiu, pergyvenu. Aršiausias pragaras pasaulyje tai jaustis kad niekas nesupranta ką aš jaučiu. Tas užjautimo perdavimas tai kritiškiausias pagalbininko darbas. Reikia įvardyti tą beviltiškumą, skausmą, praradimą, ar kas tai bebūtų. Neužtenka vien būti fiziškai kartu, bet reikia ir emocinio pasidalinimo.
Nauji požiūriai iš senai žinomų terapinių perspektyvų ir naujų pastabų iš neuropsichologinių mokslų į šias problemas padeda suvokti šių vaikų motyvacijas, poreikius, ir keistus elgesius. Per supratimą bendravimo svarbos ir dinamikos ir atviresnio mąstymo dažnai prieinama ir pilnavertis išgydymas.
Bet kas dar svarbiausia tėvams turintiems autizmo spektro simptomų vaikus tai žinoti kad tas Britas tyrinėtojas medikas (Andrew Jeremy Wakefield) kuris 1998 metais paskelbė per straipsnį medicinos garsiame žiurnale The Lancet kad autizmo simptomai gali atsirasti nuo tymų skiepų šoninio efekto buvo pašalintas iš medikų profesijos už suklastotas duomenis savo tyrinėjimuose. Nėra rasta ryšio tarp vaksino ir autizmo atsiradimo.
Dainuodami ir šokdami
Ką tu jaustum jei sėdėtum parke dainuodamas jei kitas prieitų ir prisidėtų prie tavo dainos, ar pradėtų šokti pagal tavo melodiją, arba groti gitara kartu su tavo daina? Tas ir vyksta kai autizmo paveiktas ir atsitraukęs vaikas mato kitą atsisėdant šalia jo ir pradedant kartu su juo suptis arba mosikuoti rankute taip kaip jisai supasi arba mosikuoja. Užtai kad anas priima tave ir tavo dainavimą ir užsiima juo kartu su tavim, arba prisideda prie jo šokant ar grojant, pats irgi būsi linkęs jį priimti. Taip kuriasi pasitikėjimas ir po truputį pats būsi linkęs priimti ano pavyzdį ir net gal jo pasiūlymus ir jo išaiškinimus.
Išsivaizduokite tokią aplinką ne tik dirbant su vienu autistiškai atsitraukusiu vaiku be su visa klase vaikų kuriems privaloma būti su jumis per dienų dienas. Vaikui, tos „dienų dienos“ tai jaučiasi kaip visa amžinybė. Aš atsimenu kai pradėjęs eiti į mokyklą ir joje tuoj pradėjau patirtą prievartą daryti kas užduota, įsakyta, aš jaučiau visiškoje belaisvėje ir neišsivaizdavau kad kada nors šiame gyvenime pasieksiu laisvę, kurią tik galėjau svajoti pasiekti po baigimo aštuntos klasės, kuri atrodė man anapus amžinybės.
Man sykį Vilniui stovint laukiant troleibuso mačiau 5 kitus irgi laukiančius autobusų. Buvo jauna porelė su mergyte, kokių 4 ar 5 metų, ir dar 2 kiti žmonės stovintys toliau. Aš, stovintis arti jaunų tėvų su mergyte, pamačiau kad mergytė į mane žiūri, tai aš jai nusišypsojau, gal net ir perdirbtai padariau ypatingai ryškią šypseną. Jei labai patiko, ir mudviem žiūrint į vienas kitą, aš pradėjau išdykauti ir mirktelti ir keisti veido išraišką. Jai taip patiko tas mano bendravimas ir kreipimas jei dėmesio, kad praėjus vos 10 ar 15 sekundžių, ji pradėjo džiaugsmingai klykti ir šokinėti aukštyn žemyn. Aš taip pat pradėjau daryti. Tie du stovintys toliau tai kaip lavonai visiškai nei neatsimenu kad į mūsų kryptį pažiūrėjo, bet mačiau kad abu tėvai šypsojosi. Taip man ir mergytei šokinėjant atvažiavo troleibusas ir mergytė su tėvais įlipo. Aš likau laukti kito maršruto troleibuso. Mergytė įlipusi skubino prie lango ir man pradėjo bešypsodama mikliai mosikuoti atsisveikinant. Aš taip pat šypsantis mojau kol jau mudviem nebuvo galima matyti vienas kito.
Šitas visas nuotykis kažin ar truko minutę ar dvi, bet manau mergytei ir jos tėvams paliko malonų prisiminimą. Aš tai dar po daug metų atsimenu ir manau niekada neužmirsiu tokį malonų spontanišką nuotykį.
Vaikams trūksta dėmesio ir laisvės elgtis be ribų, o prie to duok jiems dėmesio iš nepažystamo pašalinio, tai vaikui auksinis nuostabumas ir džiaugsmas. Kai aš palabinu praeinančius vaikus kiemuose prie namų, jie dažnai mane prisimena ir pamatę mane kitą kartą sveikinimus man šūktelia iš anapus kiemų. Jų šypsenos išduoda jiems reikšmę to kontakto ir sušildo mano širdį.
———————–
Autizmo spektro ir kiti neurologiniai sutrikimai kliudo laisvą atvirą komunikaciją. Šių problemų, taip kaip ir visokiausių traumų, šizofrenijos ir kitų emociniai paveiktų asmenų saviraiška užsiblokuoja taip kad dažnai pati paprasčiausia mintis neranda kaip pasiekti šalia sėdintį susirūpinusį ir norintį padėti. Vien tas komunikacijos barjeras gali ir sveiką žmogų privežti prie išprotėjimo vartų. Pagalvok. Įsivaizduok, kad esi užrakintas kalėjime ar psichiatrinėje patalpoje be galimybės įtikinti kitus kad pats esi nekaltas, kad esi blaiviai mąstantis, kad turi teisę išeiti, bet apsuptas aukštom sienom, su užrakintomis durimis. Arba pagalvok kaip būtų svetimoje šalyje, per avariją ar didžiulį pavojų, nesusišnekėti su aplinkiniais.
Laimingai, yra labai paprasti principai ir teorijos, kurios turėtų būti visų psichologų ir socialinių darbuotojų žinomos, gal išskyrus tų kurie dar laikosi prie primityviausių Freudo ir biheviorizmo įsitikinimų.
Visi norime kad nors vienas artimas žmogus mus suprastų, užjaustų, priimtų mus tokį koks aš esu. Tai ypatingai svarbu vaikams su tėvais. Vaikai nori šilto ryšio su tėvais, ir tėvai nori kad vaikai su jais kalbėtųsi. Taip pat ir žmogus kuris paveiktas autizmo spektro problemom, bet jisai, užgožtas stimuliacijų, nesugeba kaip susiderinti su kitais ir ne lengvai įsileidžia juos į savo apsišarvuotą pasaulį. Kitiems reikia rasti plyšelį, toje jį apsupančioje sienoje, per kurį įmanoma įžiebti ryšį, užvesti kontaktą, per kurį gali būti sukurta vaikui saugi, stabili ir pasitikima aplinka. Kai atsiranda pasitikimas asmuo kuris jį priima tokį koks jis yra, jisai, pagaliau pasitikint juo ir jaučiantis saugus, gali leisti tam mylimam jį išvesti iš jo gynybinio forto.
Autizmo spektro paveiktų žmonių poreikiai ir elgesys gali būti lengviau suprantami per plačiau žinomas psichoterapines praktikas ir teorijas. Psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, tėvai ir kiti šių nukentėjusių artimieji dažnai pažysta tas teorijas bet nemato kaip jos susiejusios su autizmo reiškiniais. Pastebėjęs tą ryšį, aš matau kaip pritaikyti tas platesnes teorijas į efektyvesnį darbą ir bendravimą su tais nelaimingais atsitraukusiais nuo pilno kontakto su savo aplinka ir aplinkiniais.
Kaip Son-Rise programos ir kitų netipiškų gydymo kūrėjai, aš kitaip supratęs tą kas vyksta autizmo spektro aukoms. Noriu paskatinti tiems ugdant ir dirbant su tokiais vaikučiais irgi kitaip suprasti šios problemos gilesnes šaknis, ir ne vien rūpintis elgesio pakeitimu bet gilintis į jų poreikius ir susipažinimu su jų pasauliu. Kitaip supratus kas vyksta — ir kodėl — bus lengviau ir sėkmingiau įgyvendinti tą kas vaikui padės jaustis saugiau, priimtam, mylimam.
Tie kurie susipažinę su Carl Rogers nedirektyvine psichoterapija ir Tomo Gordono mokymais tėvams lengviau supras Son-Rise programą, kuri atstato vaikus į normalų mąstymą, bendravimą ir pilnavertį gyvenimą per geresnį tarpasmeninį pasitikėjimą.
Su virš 50 metų patirties psichologiniuose ir švietimo darbuose, ir turėdamas stiprų pagrindą Rogers ir Gordono moksluose, ir smėlio dėžės, menų, žaidimų ir kitų aktyvių iššūkių ir užsiėmimų terapijomis, aš peržiūrėjęs filmus ir išklausęs paskaitas apie Son-Rise programą, Horse Boy, ir darbą du berniuku kuris neužsiimdavo niekuo kitu apart Diznio animaciniais filmukais, greitai supratau kad čia tiktai pratęsimas užsiskleidimo proceso, į kurį retas sugeba įlysti, nes didžiuma tėvų, mokytojų ir psichologų išmokę stovėti už vartų ir duoti patarimų, skaityti pamokslų, bereikalingai įvertinti, bausti, grasinti, girti, bet niekada neišmokę pilnavertiškai išklausyti vaiko vidinio chaoso.
Raginu visiems, net ir tiems kurie nemoka angliškai, turint autizmo spektro aukų savo aplinkoje, peržiūrėti filmą The Son-Rise Program: Miracle of Love, kuri randama YouTube: https://www.youtube.com/watch?v=9auYQOlUKo4&list=PLkFcUiuFVCKZ4FPMeHoEmNPi-r5crQQPk Abejoju kad rasite filmą su lietuvių kalba, bet filmas užtektinai aiškiai parodo per veiksmus pakeitimo procedūrą, kad galima suprasti nemokant nei angliškai nei portugališkai. (Man atrodo kad subtitrai filme portugalų kalba.)
Mokantiems angliškai, raginu klausyti ir paskaitą, dėstomą to užaugusio autisto vaiko, kurio tėvai, nebūnant nei psichologais nei mokytojais, sugebėjo per degančią meilę savo sūneliui, kaip peržengti tą kanjoną tarp neurologiškai tipiškų žmongių ir neurologiškai kitaip paveiktų pasaulių. Paskaita čia: https://www.youtube.com/watch?v=JsisjN-lINI Jie neklausė „ekspertų“ kurie juos perspėjo, kad jų sūnus turi žemesnį nei 30 intelekto koeficientą, neišmoks kalbėti ir vos sugebės suvaldyti šaukštą. Per 3 su puse metų pasiaukojimo ir gilios meilės, jie su savo šeimos pagalba pasiekė tą ką nei psichologai, nei medikai, nei kiti specialistai nei mokytojai nesugebėję. Visi autizmo požymiai buvo pašalinti, vaikas pradėjo eiti į paprastą mokyklą, baigė universiteto studijas ir pats tapo direktorium jo tėvų sukurto instituto, kuris mokina šią nuostabią programą tėvams po visą pasaulį.
Lengviau suprasti šį procesą, raginu visiems persiskaityti Tom Gordono knygą Kaip tapti gerais tėvais. Ji 2009 buvo versta iš anglų į lietuvių kalbą. (ISBN: 9789955223474). Mano, virš 50 metų psichologo, švietimo, konfliktų tarpininkavimo ir socialinio darbo patirtis, įtikinus mane kad ši knyga yra vertingiausia psichologinė knyga kada nors parašyta. Anglų kalba, ji kelis kartus perrašyta įvairioms auditorijoms – mokytojams, vadovams, moterims ir kitiems. Visų knygų teorija ta pati, bet pavyzdžiai ir situacijos kiekvienos knygos pritaikytos skirtingų auditorijų skaitytojams, deja į lietuvių kalbą nemanau kad bus verstos anos knygos, nes knygų rinka tam per maža.
Kiekvienam žmogui reikia suvokti ką mokina Gordonas, nes visi neišvengiamai turime bendrauti visą gyvenimą su kitais, ir knyga mokina pačius pagrindinius bendravimo įgūdžius – kaip išklausyti kitą, kaip taikiai pasireikšti kitam savo nemalonumą kai jisai jums lipa ant sprando, kaip kūrybiškai ir be smurto išspręsti konfliktus ir net kaip prisitaikyti ir sugyventi su kitais kurių vertybės gerokai skiriasi nuo mūsų.
Knyga verta kiekvienam žmogui perskaityti, ne tik tėvams, ir jos pamokas įsitraukti į savo bendravimo elgesį su visais, ne tik su vaikais ir vienas kitu. Kitų raštai/mokslai apie bendravimo santykius, tai tik nepilnaverti kopijai. Čia pilna teorija, ir knyga kupina pavyzdžių ir pasiūlymų kaip teoriją įsisavinti ir naudoti gerinti santykius kiekvienoje gyvenimo sferoje. Aš gerokai mokinausi su Gordono komanda ir galiu praktiškai mokinti tas kas knygoje aprašyta ir aiškinama. Šią knygą ypač būtina suprasti ir suvirškinti tėvams ir mokytojams kurie bendrauja su žmonėmis su autizmo požymiais.
Teorijos pagrindas tai santykiai tarp tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių, psichoterapeutų ir klientų. Kai yra pilnavertis priėmimas – be įvertinimų ir nuteisimų, be kaltinimų, be pamokslų, be pažeminimų ir išjuokinimų, be patarimų, be įsakinėjimų, be grasinimų, be kritikos, be analizavimo ir klausinėjimų – viskas įmanoma. Tyrimai švietime senai rodo, kad mokytojas, naudojantis bet kokią metodiką, gali pasiekti mokinį ir jį išmokinti jei yra abipusė pagarba, priėmimas ir atviri autentiški santykiai tarp jo ir mokinio. Be to, ir geriausios mokymo metodikos, bus tik vėjo pūtimas į dūdą.
I Want My Little Boy Back (1997) yra BBC dokumentinis filmas (prieinamas per YouTube https://www.youtube.com/watch?v=bRirXl6_OBU ) apie kitą berniuką, kuris irgi, būnant autistu, buvo pilnai išgydytas per tą pačią Son-Rise programą.
Čia dar daugiau filmų ir resursų, kurie aiškina Son-Rise programą:
-
-
-
-
-
Simon (19) tells his story of being autistic as a child, but who is restored to full function by the Son-Rise Program in 2-3 yrs by family & friends who gave him all the love & attention that he needed: https://www.youtube.com/watch?v=swRBOlPKsX8
-
Kita psichologė, kuri buvo žaidimo terapijos su vaikas pionierė 1940-tų laikais, tai Virginia M. Axline. Jos knygų, deja, nėra lietuvių kalba.
-
Dibs In Search of Self (1964) Apie terapiją su 5 metų berniuku, kuris turėjo daug autizmo požymių. Knygos dalelę galima paskaityti čia:
-
Play Therapy: The Inner Dynamics of Childhood (1969 arba anksčiau. Neina surasti tikslios pirmo leidinio datos.) Pasiskaityt dalį knygos, eikite čia:
Axline naudojo žaidimų terapiją su vaikais, kurie tikriausia buvo autizmo spektre, arba kurie dar nebuvo pradėję kalbėti. Aš tikiu kad Rogers, Gordon, Axline, smėlio dėžės ir kitų žaidimo ir aktyvių iššūkių arba menų terapiniai metodai, ir Son-Rise programa yra tas pats procesas, tiktai Son-Rise programa yra taikoma su daugiau emociniai atsitraukusiais ir daugiau į savo pasaulį sulindusiais vaikais. Supratus panašumą šių metodų, bus lengviau ir efektyviau psichoterapeutams, mokytojams ir tėvams pritaikyti Son-Rise programą vaikams su autizmo požymiais, bet reikės daug, daug kantrybės.
Rupert Isaacson, kurio sūnelio autizmo spektro sutrikimas, pradėjo pasitaisyti per kontaktą su arkliais, dabar mokina kitiems šio varianto galimybes. Ši „arkline terapija“ irgi turi panašumo pagrindus į anuos minėtus sėkmingus metodus.
Filmas ir knyga apie šio nušvitimo procesą: „Horse Boy“.
Nuorodos į šio filmo ištraukas ir pokalbius su Rupert Isaacson:
Pilnas filmas apie Isaacson šeimos kelionę į Mongoliją (Horse Boy):
Čia du nuorodai kurie pristato naudojimą Diznio animacinių filmukų kaip kontakto pagrindu su autizmo spektro peveiktu berniuku:
Dėl sąrašo filmų apie autizmo spektrą, žiūrėkite:
Čia dar vienas filmas, dokumentinis, apie vaiką su autizmo spektro poveikiu, kuris komunikuoja tik per Diznio filmukų dialogą: Life, Animated (2016) http://www.imdb.com/title/tt3917210/?ref_=fn_tt_tt_2
„Autizmas“ yra platus spektras įvairių problemų ir simptomų ir skirtumų. Mes visi, ne tik autistai, esame įvairiai įsitraukę į save ir atsitraukę nuo savo aplinkos ir aplinkinių, vieni lengviau priimantys kontaktą, kiti sunkiau. Tai, galim sakyti, yra kontakto su aplinka spektras. Pasiekti ir suprasti vienas kito emocijas, viename gale išklausymo spektro yra Rožerio ir Gordono aktyvus išklausymas ir davimas grįžtančio ryšio kad esi išgirdęs ir supratęs kitą ir jo nuoskaudą, o kitame gale yra žmonės su kuriais vargiai bus kontakto nebent pasėdėsi su juo kelias valandas su meškere jo mėgstamo paupio pakrantė, arba pašokusi su ja kelias valandas klube.
Smagu kad taip domitės padėti savo vaikučiams, mokinukams, klientams nes ta jūsų motyvacija gali tapti jūsų išganymu.
Ne aš bet Jūsų vaikai, mokiniai ir klientai gali jums atsakyti į didžiulį klausymą – ką daryti? Mes kiekvienas esame toki skirtingi kai kuriais atvejais, kad tik pats su problema gali ją išspręsti. Klaidą daro medikai, psichologai, mokytojai ir tėvai reikalauti klientui elgtis kaip kiti. Mano mamos žodžiai daug kartų man kartoti prieš 60 metų vis skamba galvoje – „Eini kur kiti neina.“ Aš ėjau, ir einu iki šių dienų, kitaip nei kiti, nes man buvo nuobodu eiti kaip kiti, ir nuobodu ir nereikšminga gyventi kaip kiti. Užtat iki šių dienų mane kiti mėgina pakeisti, cenzūruoti, atvesti į bendrą kelią, ir aš turėjęs sunkų gyvenimą nes man nepriimtini didžiumos standartai. Daug jų yra kurie man iki šiol yra bjaurūs ir kurių aš vengiu, bet gyvenant kitų tarpe, tie standartai mane nuolat kankina ir silpnina. Žmonių bendravimo galimybės gali pagerėti tiktai kiekvienam priimant kitų elgesį tokį koks jis yra jei tas elgesys nežaloja nei jį nei kitus. Rasti tą bendrą priėmimo lygį yra mūsų didžiausias iššūkis norint bendrauti su kitais.
Seminare, mes nagrinėsime mūsų bendrumus ir tipiškas motyvacijas, bet kiekvienas turėsime atsižvelgti ne tik į savo traukimus ir norus, bet svarbiausiai į būtinus poreikius. Kai išaiškės kaip mes skirtingai reaguojame juos, tikiu kad pradės išaiškėti kur reikia kreipti dėmesį prieiti prie kito žmogaus elgesio motyvacijos. Turint bendrą rėmą, galėsime pradėti suprasti kas anam svarbu ir kaip su juo bendrauti.
Svarbiausiai, raginu visiems persiskaityti ir pasimokinti kiek įmanoma žemiau siūlomų resursų apie šią temą, bet ne tik tų kurie ypatingai aiškina apie autizmo spektro požymius. Kuo daugiau bus suprantamos senesnių psichologinių teorijų ir metodų – Rodžerio, Gordono, Axline, menų terapijos, ir kitų minėtų – tuo bus jums lengviau suvokti kaip prieiti prie bendros kalbos su unikaliu žmogum. Matant kaip kiti priėjo prie savo vaikų norų ir poreikių, gali jums išaiškėti jūsų netipiško vaiko unikalumas atsižvelgiant į panašumus su bendromis teorijomis kurios padeda psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojams ir tėvams susikalbėti ir bendrauti su jų klientų, mokinių ir vaikų unikaliomis asmenybėmis ir situacijomis.
Seminare pažiūrėsime į savo unikalumus ir kaip jie padeda ar kliudo mums kiekvienam būti atviram priimti kito „keistumus“ ir nebesutapimus su mūsų ir kitų bendrais norais ir poreikiais. Stebėkite filmus apie minėtus unikalius vaikučius kurių tėvai rado kelią į vaiko pasaulį, ir per vaiko perspektyvą galėjo prieiti prie jam suprantamų komunikavimo metodų. Kūrybiškesnis mąstymas yra privaloma matyti pasaulį ir gyvenimą iš įvairių perspektyvų. Praplėšus sau didesnį langą, bus lengviau matyti per kito akis. Filmai apie tuos tris berniukus su autizmo spektro problemomis užtektinai rodo vaiko elgesio ir tėvų pastangas mėginant prisiderinti prie vaiko pasaulio, kad bus aišku net ir nemokantiems anglų kalbos.
Norintys geriau suprasti ryšį tarp minėtų mokslų ir teorijų ir jų pritaikymų su autizmo spektro paveiktaisiais, susisiekite su manim dėl konsultacijų arba suorganizuotų seminarų.
Lektorius – Vytas Stoškus, sociopsichologas, psichoterapeutas, ilgai studijavęs ir dirbęs Amerikoje, yra giliai išanalizavęs psichologijos ir psichoterapijos teorijos bei praktikos bendrumus, turintis asmeninės patirties socialiniame darbe ir konfliktų tarpininkavimuose.
Renginio metu pateikta medžiaga, praktinės užduotys, diskusijos ir kiti metodai padės specialistams, mokytojams, tėvams lengviau suprasti autizmu paveiktus, traumuotus, hiperaktyvius, ir kitaip nepritampančius prie „normų“ vaikus ir kas juos motyvuoja. „Tempsime“ jūsų proto ir „normų“ ribas, siekiant išlaisvinti vidui pasislėpusius jūsų poreikius kurie nurodys kelią į kontaktą su „netipiškais“ už normų ribų gyvenančiais vaikučiais.
Prašau perduoti šią informaciją kitiems kuriems rūpi užvesti kontaktą su labai užsiskleidusiais žmonėmis.
Vytas Stoškus
+ 370 – 678 – 70305