Patyčios: jų šaknys, poveikiai ir panaikinimas

Norint panaikinti patyčias, tai ne pusdienio ar poros dienų paviršinio seminaro darbas. Toki renginiai gali tiktai supažindinti su tema, bet nieko nepakeis. Jie nuplaukia nuo dalyvių kai vanduo nuo anties. Trumpi greiti seminarai neduoda laiko dalyviams sugerti naujas vertybes ir įgūdžius kurių reikalauja šis perversmas.

Prie to, kaip tai daroma tai svarbiau už pačią informaciją. Atvirumas, autentiškumas, lankstumas, kūrybiškumas, pagarba ir atsakomybė tai viso to dalys, ir šiuos galima įsisavinti tiktai išmėginant ir naujai taikant kas išmokta. Paprastai nedrąsiai pamėginama sykį ar du, nesiseka, ir numojama ranka. „Ach, dar vienas nieko nevertas seminaras.“ Išmokstama tik per savo ir kitų klaidas, kurias reikia gvildenti ne sykį.

Bet žiūrint į teigiamą aspektą, tai ištaisant būtent vieną iškrypusią tarpasmeninių santykių reiškinį, atstatoma daug kitų. Kartu atsiranda nekonfliktinė aplinka ir priduodama proga žengti pirmą žingsnį link visuomenės kurioje gali būti priimti ir pilnai įvertinti žmonės iš įvairių kultūrų ir įsitikinimų. Dar geresnių žinių—atsiranda geresnė nuotaiką tarp aplinkinių, nes jie, pajutę saugesnę ir garbingesnę aplinką, nebijo laisviau būti savimi, net ir be alkoholio ir kitų svaigalų.

Šitokią programą gali įgyvendinti tiktai žmonės kurie patys drąsūs, nebijo kito nuomonės, nesidrovi pasireikšti kai kiti prieštarauja, nesigina amžinai lyg ir kas juos puola. Šis asmenybės ir bendravimo stilius ir jo pasekmės neįvyksta per keletą dienų, bet turi būti ilgalaikis, nors kelis mėnesius, kad būtų iškraustyti įsitvirtinę įpročiai. Tai vyksta tik per daug pasiryžimo, išmėginimo ir nepasidavimo kai nesiseka.

Reikalinga tarp 8 ir 10 dienų seminaruose turėti ilgalaikio efekto. Geriausiai toki mokymai atliekami per 4-6 mėnesių laikotarpį su užduotimis ir praktikoms per tarpinius periodus dirbant ir taikant naujus įgūdžius su vaikais, jų tėvais, kitiems mokytojams ir kitiems mokyklų darbuotojams. Taip daroma, kad gautų mokinantis mokytojas išmėginti, padaryti klaidų, bet nepasiduotų, nes jis žino kad už poros savaičių jam vėl bus kitų bendraminčių draugų kuriems gal irgi ne kaip sekasi. Su tokia darbotvarke, nauji įgūdžiai susigeria į žmogaus tipišką elgesį, į jo charakterį, į jo sielą. Didžiuma nesėkmingų pasekmių, bet kokio gyvenimo veikloje, tai kai žmogus tikisi kad vieno pamėginimo užteks. Senas žmogus paklaustas išmintingumo paslapties sako kad reikia turėti daug patirties, o gaunant daug patirties, būna daug nesėkmingų rezultatų. Iš tų gerų pasekmių ir nesėkmingų rezultatų mišinio prasiveržia, pagaliau, išmintingumas. Greitesnio malonesnio kelio nėra.

Programa susidaro iš:

• komandos susivienijimo ir tarpusavio pasitikėjimo,

• geresnio savo vertybių, norų, pageidavimų ir motyvacijų supratimo,

• kūrybiškesnio ir lankstesnio mąstymo,

• supratimo kaip išvengti, sumažinti, susidoroti ir išspęsti tarpusavio konfliktus be smurto arba autoritarinio griežtumo ir

• kaip priimti kitus, nors ir jų įsitikinimai, elgesys ir vertybės drastiškai skiriasi nuo mūsų.

Šios temos perduodamos aktyviom užduotimis, po kurių vyksta svarbiausia dalis—patirties mokslo ciklo gvildenimas. Tai apsvarstymai

• kas įvyko tarpusavį ir savijautoje,

• kaip tai susieja su teorijomis,

• ar buvo verta ir kaip buvo galima įvykdyti efektyviau,

• kaip tai pritaikyti savo darbe ir visame gyvenime.

Tiktai pamatus pilną vaizdą galima suvokti kaip tai viskas priklauso nuo visko kito, kad joks veiksnys nekabo ant siūlo atskirai, bet siūbuoja kaip vienas vandenynas kuris taško bangas ant tolimų krantų. Neintegruoti įgūdžiai sumedžioti iš vieno ir kito seminaro, iš knygų ar iš savo kailio patirties nebus efektyvūs kol nesuprasta ką jie turi bendro ir kaip jie nesustojant veikia vienas kitą. Atskiri trumpi mokymai, nesuvesti po vienu stogu, tai panašūs į dabartinį mokyklų tvarkaraštį, kur viskas nutraukiama kai jau įsivažiuota ir nesuprantama ką kas vyko praeitą valandą turi bendro su tuo kas vyksta dabar, arba iš vis vaikui nesuvokiama kas tai yra bendro su jo gyvenimu. Mokslas ne tiesi linija bet ratas.

Dalyviai išmoksta kaip:

• dažniau ir tiksliau pastebėti kas verda savo viduje ir kaip tas paliečia aplinkinius, kur neautentiškumas atstumia jautrius vaikus;

• atpažinti sąlygas ir aplinkas kurios gresia pavojingus žmonių santykius ir jų pasekmes—neapykantą, patyčias, konfliktus, smurtą;

• pilnavertiškai išklausyti ir savo vidinę motyvaciją ir kitų pasireiškimus;

• atrasti savyje naujo aiškumo ir pasislėpusio kūrybiškumo, jėgos ir motyvacijos;

• padėti vaikui save įvertinti geriau;

• drąsiau ir giliau gvildenti savo ir kitų, ypač moksleivių, skirtingą kiekvieno asmenybę ir jų bendravimo stilius ir pagrindus;

• pergalvoti savo bendravimo stilių su mokiniais;

• drąsiau būti savimi, neslepiant savo mintis, nuomones ir tikslus, ir tai tarnaujant kai pavyzdys net tik mokiniams bet ir visiems savo aplinkiniams;

• kūrybiškiau spręsti bet kokį kilusį neaiškumą, nesusipratimą, konfliktą;

• suvienyti mokinius į stiprią komandą kuri dirba link bendrų tikslų ir įvertina kiekvieno unikalumą ir jo skirtingą įtaką be amžinų kovų vieni prieš kitus;

• sugyventi su kitais nors ir jie skiriasi vertybėmis, nuomonėmis, įsitikinimais ir gyvenimo būdais;

• efektyviai tarpininkauti kilus konfliktams tarp kitų, ar tai mokiniai, kiti mokytojai, vaikų tėvai, kaimynai ar kiti visuomenės nariai ar institucijos.

Šie įgūdžiai ne tik neakcentuojami mokytojų ruošimų programose, bet dažnai visai nepasirodo. O vaikam „sugerti“ kas neegzistuoja neįmanoma. Kaip gi išmokti tuos pagrindinius tarpasmeninius ir savęs realizavimo žingsnius jei nei mokytojai nei tėvai nei kiti aplinkiniai patys jų neišmokę ir nesugeba? Jaunimui trūksta pavyzdingai bendraujančių suaugusių.

Efektyviausia pradėti su intensyviu 2-3 dienų susitikime, geriausia privačioje vietoje toli nuo kasdieninių rūpesčių, trukdymų ir išblaškymų. Paskui tęsti susitinkimus kas mėnesį po 2 dienas. Tarp susitikimų reikalaujama praktikos išmėginti kas mokoma seminare, viena iš metodų būnant vaikų mokymai kartu su kitu mokytoju kuris irgi dalyvauja šioje programoje. Be tokio intensyvaus įsinėrimo ir vienas kito prilaikymo, vyksta griuvimas į bejėgiškumą, beviltiškumą ir grįžimą į senus įpročius.

Iki antro susitikimo reikalaujama visiems perskaityti Thomas Gordono knygą Kaip tapti gerais tėvais, ISBN: 978-9955-22-347-4, Lietuvoje versta ir leista 2009, (P.E.T. Parent Effectiveness Training: The Tested New Way To Raise Responsible Children, 1970, ISBN: 0452262011). Tie kurie skaito angliškai raginami perskaityti to autoriaus (kartu su Noel Burch) panašią knygą skirtą mokytojams—T.E.T.Teacher Effectiveness Training, 1974, ISBN: 0883260808 (Efektyvių mokytojų paruošimas). Švietimo įstaigų administratoriams raginama perskaityti irgi to paties autoriaus knygą L.E.T. Leader Effectiveness Training: The No-Lose Way to Release the Productive Potential of People, 1977, ISBN: 0671229605 (Efektyvių vadovų paruošimas: metodas kaip, be pralošimų, išlaisvinti žmonių potencialą būti produktyviems).

Taip pat bus mokinama kaip sukurti ir daugiau galimybių priduoti vaikams turėti tos patirties kurią dažniausiai išmoksta jie tik suaugę, per prakaitą ir ašaras. Kas jiems reikalinga išmokti, kad turėti vertingus gyvenimus, gali būti daryti aplinkoje kur, ne tik malonu dirbti ir bendrauti visiems, bet ir kurioje nesikuria požeminiai pasipriešinimai ir nepasitenkinimai.

Kitos idėjos kurios pristatomos, aiškinamos ir, kiek įmanomos, išmėginamos dalyvių darbuose.

• Bendravimas ir mokymas tarp vyresnių ir jaunesnių mokinių.

  • Lengviau susikalbama dviems vaikams negu vaikui suprasti suaugusio aiškinimus. Ypač svarbu Lietuvoje, kur mokytojai dažnai dviem kartom vyresni už savo mokinius.

  • Kontaktas ir mokslas tarp vaikų, kurie skiriasi amžiumi ir suvokimo galimybėmis, nugriauna sienas ir skatina suartėjimą ir saugumą.

• Bendravimas tarp įvairių lygių ir specialybių mokymo įstaigoms skatina kūrybiškumą ir suvokimą kitokiam mąstymui nei priprasta.

• Pažymiai, egzaminai ir kiti pažeminimai akcentuoja nesėkmę. Atkreipus dėmesį į vaiko pasiekimus ir galimybes, ne klaidas, keliama jo savigarba vietoj smerkiant jį.

• Panaikinimas konkurencingumo iš aplinkos greičiausias metodas panaikinti agresyvumą vaikų tarpe. Mokinami žaidimai kuriuose visi laimi. Parodoma kaip pakeisti konkurencingus sportus į nekonkuruojančius.

• Mokymas per pipiriukus. Jauna mama, dažnai pačios mokytojos draugė, atsiveda į klasę savo mažą vaikutį ir veda diskusiją apie jos pareigas, keblumus ir malonumą auginant mažą vaiką. Ši programa sukelia nuostabias diskusijas apie

  • vaiko raidos etapus,

  • atsakomybę,

  • vaikų auklėjimą.

Nuostabiausias šios programos efektas tai kad JAV mokyklose kuriose pastoja daug paauglių merginų, per 2 metus beveik išnyksta pastojimo atvejų.

• Komandiniai mokymai, kur per pamokas ne vienas bet keli žmonės, net ir patys moksleiviai, pravedą pamokas kartu.

• Mažesnės mokyklos (tarp 200 ir 500 vaikų vienoje mokykloje) duoda vaikams būtiną saugumo jausmą. Mažesni skaičiai geriau pradinėse ir didesni vyresniųjų mokyklose.

• Davimas vaikams progų spręsti ir būti atsakingiems už savo veiklą ir mokslą.

• Vaikams turėti daugiau galimybių spręsti ką, kur, kaip, kada ir su kuom mokintis.

  • JAV prieš pusšimtį metų buvo aukščiausios valdžios teismo įsakymas, kad visos valstijos ir miestai įpareigojami įgyvendinti vienodos kokybės mokslo aplinkas baltiems ir mažumų vaikams. Atlanta, Georgia atradingai paskyrė keletą gimnazijų kai „magnetines“, tos kurios traukia mokinius pagal interesus. Viena tapo užsienio kalbų, geografijos, istorijos ir tarptautinių studijų mokykla. Kita specializavo matematika, fizika ir kitais tiksliais mokslais. Dar kitur mokinasi dramos ir muzikos mokslų ištroškę jaunuoliai. Norintys išmokti apie žmogaus elgesį eina į mokyklą kurioje akcentuojama psichologija, sociologija, ir antropologija. Kitose patalpoje mokinasi sveikatos, fizinio ugdymo ir sporto šakos. Tos idėjos pradžia yra aukštose mokyklose ir vaikučių muzikos mokyklose ir meno akademijose, bet reikia stabdyti subūrimą po vienu sparnu mažų unikalių kolegijų, kuriose randa vietą tie kurie nepritampa prie vienodai mąstančių didžiulių universitetų fabrikinio mentaliteto.

• Vaikai ir jų tėvai turėtų rinktis katrie mokytojai liks ir katrie grįš sekantį semestrą. Tėvams turintiems teises spręsti kas svarbiausia suinteresuoja juos prisidėti prie kitų visuomeninių veiklų, nors ir aišku kad valdžia priešinasi ir graužia savo nagus, kad jie irgi nebūtų pašalinti.

• Kurti vaikams progų save išmėginti turint

  • atsakomybės padedant vienas kitam ir padedant kitose klasėse, mokyklose ir įstaigose,

  • iššūkių kurie aiškiai leidžia jiems patiems pamatyti savo jėgų teigiamus efektus. Tada jie mažiau jėgų išlieja atkreipiant į save dėmesį per žalingus įpročius ir užsiėmimus: alkoholio ir narkotikų naudojimą, paišymą ant sienų, agresyviu elgesiu. Taip išmokstama kiek pats gauni pasidalinant savo jėgomis ir galimybėmis su kitais.

• Filmų terapija išmokina kaip išpešti naudingas pamokas iš bet kokios pasakos arba nuotykio.

• Svarbiausia būti pavyzdingiems, ypač pagarbos atveju, nes negerbtas jaunuolis negerbs kitus.

Dirbant dešimtmečiais kaip sociopsichologas, socpedagogas, socialinis darbuotojas, konfliktų tarpininkas ir konsultantas švietimo, kūrybiškumo ir organizacinio vystimosi temomis dažnai matęs kaip greitai įmanoma pernešti ir įgyvendinti idėjas iš vienos vietos į kitą, kai kada net viena diena.

Patyčios auga kartu su vaikais, ir laiku nenumalšintos jos išauga į suaugusių žmonių nemandagumą, akiplėšiškumą, nusikalstamumą, bendravimo sunkumus. Paniekintasis išmoksta šaipytis iš kitų, ir procesas plinta kaip epidemija. Yra daugybė jau šiandien – ne po metų ar dviejų – įgyvendinamų, seniai įrodytų ir nuolat taikomų bendravimo procesų, kurie be išlaidų, be ilgų projektų rašymų, be fondų paramų, be vulkanų sprogimų ar žemės drebėjimų, be begalinių posėdžių ir kitų biaurokratinių kliūčių sustabdo tarpasmeninių santykių ir savigarbos žlugdymo aršiausią išraišką—patyčias. Svarbiausia yra tai, kad ši programa išmoko išspręsti įvairius ateityje kilsiančius konfliktus bei kitus nesusipratimus tarp mokytojų ir jaunimo, tarp tėvų ir mokyklos, tarp skirtingų kultūrų ir jų pageidavimų. Netolerancija yra dar nepripažinta, tačiau atvira Lietuvos žaizda, kuri nepaliaujamai kyla į žiniasklaidos akiratį.

Bet situacija ne beviltiška. Išmokus kaip su nesutarimais ir konfliktais dorotis, jie net tampa nuostabiomis pamokomis jaunimui kuris gyvens nenuspėjamose sąlygose ateitį. Tačiau, mokytojai, neišmokinti kaip suvesti konfliktuojančius į vertingus pokalbius, nuolat praranda progas pravesti svarbiausią pamoką kurią lieka abiturientai neišmokę—kaip sugyventi su kitais kurie skiriasi nuo jų savo vertybėmis, įpročiais, elgesiu, poreikiais.

Lietuvos psichologų pripažintas „laisvas žmogus“, mokinu, kaip atvirai, autentiškai bei maloniai bendrauti, priimti tuos kurie skiriasi nuo savęs, konfrontuoti be agresyvumo, spręsti konfliktus pasitelkus kūrybiškumą ir ištrūkti iš nuolat slegiančios tarpasmeninės kovos atmosferos. Esu dirbęs aplinkose kur taikomi „neformalaus ugdymo“ procesai ir dirbęs ir konsultavęs edukacinėse programose, pagal kurias vaikai auga skatinami susipažinti su savo ir kitų vertybėmis ir priimti kitus su skirtingais gyvenimo būdais, įsitikinimais, prioritetais.

Jaunystėje susipažinęs su Summerhill ir Sudbury Valley mokymo ir bendravimo filosofija, studijavęs su Humanistinės Psichologijos ir Humanistinės Pedagogikos Asociacijų (JAV) kūrėjais, perkėliau tuos pagrindus ir procesus į konfliktų valdymo ir tarpininkavimo praktiką ir dėstau šias temas 40 metų. Seniai esu išmokęs, kad konfliktų ir kitų problemų sprendimų procesas gali būti kupinas nuoširdumo, atjautimo, malonumo, net ir humoro. Su šiais išmoktais įgūdžiais ir bendru platesniu akiračiu kaip viskas priklauso nuo viso kito, mokyklos bendruomenės atsikrato tarpasmeninio priešiškumo ir išsilaisvina iš įsitikinimo, kad senos situacijos nepakeičiamos.

Tiktai jautrūs, užjaučiantys, atsakingi, atviri, lankstūs, drąsūs, save gerbiantys ir vaikus mylintys mokytojai ir tėvai užaugins ir išmokins panašiai garbingus vaikus. Ši programa priduoda tą kad paprasčiausia neapgalvota ir netaikoma mokytojų paruošime. Tikrai reta mokykla turi daug vaikų kurie eitų ten jei jiems nebūtų privaloma. Kol mokykla dar turi nors vieną vaiką kuris neranda savęs ir noro būti ten, ta mokykla smurtauja prieš to vaiko orumą ir neatlikus savo užduotį—paruošti pilnavertį žmogų su pakankama savigarba ir nepriklausomybe žengti drąsiai į gyvenimą.

Pasikvieskite išmokinti kaip tai daryti efektyviausiai

Seminaras:

PATYČIOS, SMURTAS, SAVIGARBA, DRĄSA ir IŠTIKIMYBĖ SAU:

KAIP PAGERINTI ŽMONIŲ SANTYKIUS MOKYKLOSE, ŠEIMOSE ir DARBE

• Susipažinkime su nuostabiu žmogumi – savimi.

• Nagrinėsime tai, kas buvo ignoruojama tuo metu, kai snausdami sėdėjote mokyklose ir universitetuose su mintimi „Kada prasidės gyvenimas?“

• Kurdamas saugią aplinką seminaras padeda dalyviams atsiverti, pasidalinti ir apmąstyti savo įsitikinimus ir prioritetus.

• Gyvenimo tikslus, vertybes, motyvaciją, lūkesčius, poreikius, tarpusavio santykius, savigarbą, drąsą, atsakomybės klausimus ir jausmus reikia nuolat diskutuoti bei kitaip tyrinėti. Batų neperkate nesimatavę.

• Seminaro metu sulaukiate nuolatinio grįžtančio ryšio iš visų dalyvių apie save ir išmokstate atviriau užmegzti grįžtantį ryšį su kitais. Taip praveriate bendravimo duris visiems.

• Išmokę labiau vertinti ir mylėti save, galime tikėtis kitų priėmimo ir meilės.

• Kaip būti ištikimu sau – ne kitų sukurtom madom ir įvaizdžiui (įvaizdis – tai kūrybiškai sukurtas melas).

• Kaip gyventi laimingai – be alkoholio ar kitų svaigalų.

• Kaip „švietimas“, žiniasklaida, filmai, kompiuteriniai žaidimai ir kultūrinis konkurencingumas ne tik sporte, bet ir kiekvienoje gyvenimo srityje skatina agresiją ir griauna žmonių tarpusavio bendradarbiavimą ir kaip pakeisti tokį užgožiantį efektą?

• Berniukų patriarchaliniai herojai, propaguojantys „kieto vyro“ išvaizdą, atgraso jaunuolius nuo savo jausmų ir švelnumo. Užuojauta tampa nesuprantama. Kodėl tos vertybės ir elgesys atsirado ir buvo reikalingi, ir kodėl toks mentalitetas dabar nuodija mus visus? Kur ir kaip pradėti keisti požiūrį?

• Sukauptas skausmas virsta agresija ir išsilieja ant kitų žmonių ir gyvūnų.

• Smurtas, keliaudamas karta iš kartos, neišnyks nepakeitus pedagogikos ir visuomenės prioritetų.

• Psichoterapijos ir konfliktų tarpininkavimo privalumai ir trūkumai / ribos.

Atvažiuoju į tolimus kaimus ir į kitas šalis