Švietime turi pirmauti žmonių santykiai,

ne tuščia informacija

Gaila dažnai skaityti komentarus kaltinant tėvus už vaikų nesekmes mokykloje ir gyvenime. Daug laiko jaunystėje praleidau su gatvės vaikais ir tais kurie, per tėvų nesuvokimą apie bendravimą, atsidūrę psichiatrinėse patalpose kuriose aš dirbau. Suvokiau tada kad reikia padėti vaikams rasti save ir savo jėgas ne iširuose namuose bet kurti mokyklas kuriose dirba žmonės pilnai suprantantys vaikus ir vaikų psichologiją. 50% šeimų išsiskiria ir daug likusių, dėl saugios ir žmoniškos aplinkos, turėtų atsiskirti. Iš jų negalime nieko gero tikėtis.

Nauja šveitimo sistema, panaikinus paskutinius šešėlius dabartinės temdymo sistemos ir ją įgyvendinančios ministerijos darbuotojus, turi įdarbinti psichologiją suprantantys ir vaikus mylintys žmonės. Diplomai turėtų kaboti tualetuose, deja tas popierius ant kurių jie spausdinami taip pat nelankstus kaip dabartinės temdymo įstaigos, jų administratoriai, ir tie kurie sėdi prie vairo visą tautą vežant nuo skardžio.

Mokyklos turi priimti atsakomybę dėl to kas nevyksta namuose, nes tie tėvai tos pačios žlugdančios sistemos produktai—kaip galim kažko iš jų tikėtis. Vaikams, karta po kartos, mokinama “demokratija” per bjaurią, žeminančią, autokratinę metodiką. Laikas šluoti lauk tą temdymo sistemą, kad ji daugiau kartų nežalotų. Idėjų kurios nieko nekainuoja ir įgyvendinamos per porą dienų senai žinomos, bet niekas nenori pajudinti subines ir tai pripažinus daryti. Tai panašu į dabartinius mokytojus—bijo pripažinti kad jie klysta.

Santykiai tarp vaiko ir mokytojo daugiau nusveria negu skirtingi mokymo metodai. Todėl mokytojai turėtų likti darbe tiktai jei pačių mokinių ir studentų atrinkti. Tada matysite, nereikės pažymų ir atsiskaitymų nes nebus išmušamas noras mokintis, nebus tiek savižudybių tarp jaunuolių kiek dabar vyksta (daugiausiai visoje Europoje ir daugiau nei avarijose ir kitose jaunimo mirties priežastyse), nereikės alkoholio nei narkotikų nes bus laimingi gyvenime, bus galima po vieną kitą kalėjimą uždaryti, nebus bedarbių nes jaunimas bus išlaikę savigarbą, drąsą, motyvaciją ir iniciatyvą ir ras kaip išspręsti ekonomines ir socialines problemas. Nereiks užsienio darbų, nei pašalpų, nes turės čia įtakos ir nereikės blaškytis po pasaulį jos ieškant. Dabarties mokykloskalėjimai nualina žmones taip kad jie nenori net likti toje aplinkoje kur tas nežmoniškas žlugdymas vyko. Čia bebūnant jie nori tik perduoti tą skriaudimo skausmą kitiems. Lietuva taip pat viršūnėje Europoje dėl patyčių atvejų.

Švietimo sistemos kurios reikia tai turi akcentuoti to kas svarbiausia šiame pasaulyje—žmonių santykiai, ne informacija. Internetas kupinas tos informacijos, dar daugiau negu tie senoviški mokytojai žino, ir vaikai, mokant anglų kalbą ir naudotis kompus daugiau ir greičiau jos prieina negu patys mokytojai. Mokytojai turi mokintis kaip suvesti vaikus į visuomenę kuriai rūpi sugyventi, ne už vienas kito grumdytis dėl šlovės, turto, ar kitų tuščių vertybių.