Konkurencija ==>>> kelias į smurtą

Vyrai nuo mažens mokinami daugiau konkuruoti prieš vieni kitus nei moterys, kurios mokinamos užjausti, prisiglausti, priimti viena kitą. Bendrai, konkurencija ir laimėti prieš kitą svarbu tiems kurie nesijaučia gerai apie save ir turi kažkam, ir dažnai pačiam, įrodyti kad „aš galiu“ ir „aš greitesnis, stipresnis, ir tai geresnis“.

Konkurencija versle ir sporte, ypač automobilių ir motociklų lenktynės ir triukšmas svarbu žmonėms kurie neturi kitaip išreikšti savo greitį, stiprumą, sugebėjimą, tai jie naudojasi kuo galingesniu žaislu įrodyti kad jie verti dėmesio.

Man jų gaila ir siūlau jiems eiti susipažinti kodėl jie jaučiasi gyvenime skriaudžiami ir kaip jiems atsistatyti tą savigarbą be noro pergalėti kitą, be triukšmo ir garsių variklių, nes tas tik labai trumpam priduoda geros savijautos, ir padaro juos pavojingus kai jiems reikia nuolat įrodyti savo galią. Čia labai primityvūs jausmai ir veiksmai, kurie parodo koks nevykėlis yra tas besistumdantis, triukšmingas žmogus. Jisai tampa panašesniu į mūsų protėvį gorilą daužantis savo krūtinę, nei į garbingą žmogų ar sveiką pavyzdį.

Tuo ypatingai kalta temdymo sistemą, jos mokykloskalėjimai (taip, vienas žodis) kurie draudžia saviraišką ir savęs susipažinimo, ir religijos kurios įtikina kad visi esame gimę išsigalvota nuodėme ir esame bjaurūs. Šis kaltės jausmas nuvaro žmones, ir jaunus ir senus, į beviltiškumą kuris prasideda alkoholiu, narkomanija, kitų žeminimu, ir baigiasi smurtu ir savižuda.

Kas skatina konkurencingumą tai skatina ir žemą savigarbą, nes tik vienas iš 1000-ių laimi, o pralaimėję jaučiasi nevykėliais ir ieško kaip išstumti kitus konkurentus arba sumažinti sau žemos savigarbos skausmą su dar viena pergale.